E. ir A. Mačių medelynas
Asortimentas Kalėdų medeliai Kontaktai Straipsniai, nuorodos

Dygiosios eglės

(Kalėdoms)

 

«Į pradžią  

 

Straipsniai, nuorodos»

 

Naujas kaimo verslas – Kalėdų medelių plantacijų veisimas

 

Pusantro šimtmečio Lietuvoje Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams puošiama eglutė. Ši tradicija puoselėjama ir įvairiose pasaulio šalyse – puošiami specialiai šiai šventei plantacijose išauginti įvairių rūšių ir formų eglių, pušų, kėnių, pocūgių medeliai arba jų šakos.

Paskutiniu metu į Lietuvą plūsta Azijos šalyse pagamintos abejotinos kokybės ir išvaizdos dirbtinės eglutės, jokiu būdu neprilygstančios užaugintoms. Pastarosios patalpoje skleidžia natūralų miško kvapą, žymiai išvaizdesnės. Didžiausia dalis Lietuvoje šventėms parduodamų natūralių medelių kertama miške – natūraliai išaugusios iš sėklų arba dirbtinai įveistos atkuriant mišką eglutės. Vaikydamiesi lengvų pajamų nesąžiningi miškininkai, miško savininkai iškerta pačius geriausius, perspektyviausius medelius, tuo padarydami žalą miškui – jame lieka augti nekokybiškos, išsikerojusios, daugiaviršūnės ir skurstančios eglutės.

Kas kita, kai šventėms įvairių spygliuočių rūšių medeliai auginami Miškų urėdijų medelynuose, privačiose Kalėdų medelių auginimo plantacijose. Čia išauginti medeliai būna gražūs ir paklausūs rinkoje.

Europoje didžiausią patyrimą turintys ir daugiausiai išauginantys žaliaskarių medelių ir dekoratyvinių šakų yra Danijos ūkininkai ir miško savininkai. Didžiuliai kiekiai Kalėdų medelių ir šakų keliauja į įvairias šalis. Taip kasmet augintojai gauna nemažas pajamas, papildo šalies biudžetą, mažina bedarbystę.

Jau keli metai šio naujo ir perspektyvaus verslo ėmėsi ir Lietuvos ūkininkai, miško savininkai. Įvairiuose regionuose įveistos ir naujai veisiamos paprastųjų, dygiųjų (sidabrinių) eglių, kaukazinių kėnių (Pajūrio regione) plantacijos. Perspektyviausiai būtų mūsų klimato sąlygose auginti su ilgai išsilaikančiais spygliais, gerai ištveriančius ilgalaikes ir tolimas keliones, išlaikančias gražią išvaizdą balzaminių, europinių, pilkųjų, sibirinių, Vičo kėnių, Duglaso pocūgių medelius. Be minėtų rūšių būtų galima auginti paprastųjų, baltųjų, dygiųjų, Engelmano, serbinių, sitkinių eglių medelius. Visų minėtų rūšių ir baltųjų eglių ,,Conica“ (kūginės formos) mažus medelius vertėtų auginti ir parduoti su uždara šaknų sistema – vazonuose. Kalėdinių medelių plantacijose dalis augalų dėl mechaninio, grybinių ligų, kenkėjų ar šalnų pažeidimo būna kreivi arba išauga po kelias viršūnes, tampa neišvaizdūs, todėl vėliau nuo jų karpomos ir parduodamos dekoratyvinės šakos.

Kalėdų medelius auginti kelis kartus pelningiau, negu auginti mišką, žinoma jeigu viskas gerai pasiseka. Imantis šio verslo labai svarbu numatomos įveisti plantacijos geografinė padėtis, klimato ir dirvožemio sąlygos, turimos žemės plotas, finansiniai resursai ir įvairūs kiti faktoriai.

1 ha plantacijos įveisimui, priklausomai nuo tarpueilių pločio, reikalinga apie 8 - 10 tūkst. vnt. trimečių – keturmečių sodinukų. Jų šiuo metu miškų urėdijų medelynai arba privatūs augintojai dažniausiai užaugina savo poreikiams tenkinti. Dalis Kalėdų medelių plantacijoms veisti reikalingų sodmenų įsivežama iš užsienio.

Labiausiai perkami 1,5 m aukščio Kalėdų medeliai, kuriems išauginti prireikia apie 10 metų.

Šis verslas, kaip ir dauguma kitų žemės ūkyje, gali būti rizikingas dėl įvairių priežasčių: gamtinės stichijos, kenkėjų ir ligų, gaisrų ir kt. Gausiems išaugintų medelių kiekiams Lietuvos rinka ribota (maža). Reikalinga rinkų paieška Rytuose.

Imantis šio verslo reikalinga turėti specialių žinių, sudaryti verslo planą, nuolat konsultuotis su specialistais - miškininkais.

"E. E. ir A. Mačių medelyno" informacija

(Cituoti ar kitaip platinti puslapyje pateiktą medžiagą, nenurodžius informacijos šaltinio, draudžiama).

Į viršų

Lietuviai gaili kirsti medį

2010-12-22

Apie Kalėdinių medelių – eglučių – tradicijas pasakoja E. ir A. Mačių medelyno savininkas Eduardas Mačys.

Mes daugiausiai orientuojamės į Kalėdinių eglučių auginimą. Eglutes parduodame savo medelyne, Kaune turime nuomojamą aikštelę, kur pardavinėjame jas. Mūsų eglučių galima įsigyti ir prekybos centruose „Senukai“, taip pat šiemet truputį eglučių per tarpininkus išvežėme į Švediją.

Daugiausiai auginame sidabrines egles, serbines, dygliuotąsias, kėnius. Pastaruoju metu tokios eglutės labai populiarios. Šiemet netgi pastebėjau, kad sidabrinių eglučių, galima sakyti, trūksta. Atrodo, dar turėtume kur realizuoti, bet nebeturime medelių.

Jau kelerius metus pastebiu tendenciją, kad žmonės gaili kirstų eglučių, vis dažniau perka jas vazonuose. Pamato kokią sidabrinę eglę ir sako, kad gaila tokį grožį nukirsti.

Nuo grožio priklauso ir eglučių kainos: 30-100 litų. Sidabrines eglutes paprastai perka turtingesni žmonės, tad pinigų negaili. Vis dėlto ne visuomet gražias eglutes pavyksta užauginti, tad kartais tenka retesnes ar kreivesnes paleisti pigiau.

Įvairių klientų būna. Pasitaiko, ateina žmonės ir pasakoja, kad pernai nusipirko dirbtinę eglutę, tačiau ji nepasiteisino, nepatiko, todėl kažkam ją pardavė arba atidavė ir vėl grįžta prie tikrų eglių.

Prekybos centrai iš mūsų, aišku, urmu eglutes perka pigiau, tačiau galutinė kaina, kurią moka klientas, pas mus, medelyne, žinoma, mažesnė, nei kokiame prekybos centre.

Turime šiek tiek ir dekoratyvinių medžių apželdinimui, tai juos parduodame balandžio ir rugsėjo mėnesiais. Tačiau daugiausiai specializuojamės Kalėdinių medžių auginime. Tai sudaro didžiąją dalį pajamų.

Pinigų, sakyčiau, išgyvenimui pakanka. Ir vaikams padedame, kai reikia. Tačiau ir darbo nemažai reikia įdėti. Anksčiau, kai dar negyvenome prie medelyno, pasitaikydavo atvejų, kad atvažiavę rasdavome nukirstų eglučių. Dabar, kai jau gyvename šalia, ir medžius nuolat saugo šunys, atrodo ramiau.

Šaltinis: pinigukarta.lt

Į viršų

Auginti kalėdines eglaites pelninga
2010-12-14

Kauno rajono ūkininkai Audronė ir Eduardas Mačiai jau aštuoniolikti metai augina kalėdines eglaites. Nors dalis gyventojų šventėms puošia dirbtines eglaites, taip pat populiaru kalėdinius medelius pirkti vazonuose, tačiau tendencija pirkti kirstus medelius išlieka.

Mačių dekoratyvinių augalų medelynas prie Garliavos, Kauno rajone, užima 4,5 hektarų plotą. Viena iš svarbiausių medelyno veiklos sričių yra kalėdinių medelių auginimas; kiti dekoratyviniai medžiai bei krūmai skirti sodybų ir kitų teritorijų želdinimui.

Kalėdų medeliai - tai ne vien tik paprastosios eglutės. Medelyne auginamos ir serbinės, baltosios, dygiosios (sidabrinės) eglės, balzaminiai kėniai, paprastosios ir kalninės pušys. Šie medeliai ilgai nemeta spyglių, išlaiko natūralią spalvą ir kvapą. Visų minėtų rūšių ir baltųjų eglių Conica (kūginės formos) mažu medelius Mačiai augina ir parduoda vazonuose. Tokiais medeliais savo namus, įstaigas ir organizacijas galima puošti likus mėnesiui iki Šv. Kalėdų, ir anksčiau.

„Pirkėjas gali išsirinkti išaugintus vazonuose įvairius spygliuočius augalus, kuriuos pavasarį galima su vazonais išnešti į lauką ir papuošti balkoną bei terasą arba pasodinti kieme, gražinant aplinką. Tokiu būdu augalas neišmetamas augalas, eglutė nenukertama, o dar ir papuošiama sodyba. Tai praktiškų žmonių pasirinkimas", - sako kalėdinių medelių augintojai.

Nuo eglutės daigo iki jos pardavimo praeina daug laiko. Mažiausią eglutę - iki 1 metro - galima parduoti mažiausiai po 8 metų. Labiausiai perkami 1,5 m aukščio kalėdiniai medeliai, kuriems išauginti prireikia apie 10-12 metų. „Pastaruoju metu į Lietuvą plūsta Azijos šalyse pagamintos abejotinos kokybės ir išvaizdos dirbtinės eglutės, jokiu būdu neprilygstančios užaugintoms. Pastarosios patalpoje skleidžia natūralų miško kvapą, žymiai išvaizdesnės", - pastebi dendrologas E. Mačys. Jis priduria, kad labai populiaru kalėdinius medelius pirkti vazonuose, tačiau tendencija pirkti kirstus medelius vis dar išlieka.

Šiuo metu Mačių medelyne kirstų medelių parduodama 20-30 proc. mažiau negu išaugintų konteineriuose. Taip pat prekiaujama spygliuočių šakomis, skirtomis puošimui ir kompozicijoms. Šakų pasirinkimas didelis, šakos kerpamos nuo 5-10 metrų specialiai užaugintų medžių.

Anot augintojų, kalėdinio medelio iš žiemos šalčio negalima iš karto nešti į šiltą patalpą, kad jis nepatirtų šoko. Spygliuotį reikia pamažu pratinti prie naujos aplinkos: iš pradžių įnešti į vėsoką šviesią 0-5 0C temperatūros patalpą, vėliau pernešti į 10-15 0C šilumos patalpą, o tik vėliau į šiltesnį kambarį.

Norint šventinį vazone augantį medelį išsaugoti ir pasodinti pavasarį savo sode, reikia stengtis jo neišnešti iš šilto kambario iškart į didelį šaltį. Jeigu augalai laikomi vieną savaitę šiltoje aplinkoje, jie dar nespėja nubusti. Tačiau palaikius augalus šiltame kambaryje apie 2-3 savaites, augalai sureaguoja, ima leisti ūgelius. Tokius „pabudusius" medelius į šaltą aplinką reikia pernešti palaipsniui - iš pradžių palaikyti apie 0/+5 0C šilumoje, o vėliau pernešti į dar vėsesnę patalpą ir laikyti pastoviai per žiemą vėsiai, nuo 0 iki -5 0C, šviesioje patalpoje, rūsyje arba garaže ir tik praėjus didesniems šalčiams, kovo mėnesį, išneškite į lauką, geriausia apsiniaukusią dieną. Išėjus pašalui, galima pasodinti tiesiai į dirvą. Kad aktyvi pavasario saulė nenudegintų naujai pasodintų augalų, rekomenduojama pridengti agroplėvele ar eglių šakomis.

Pasak Mačių, kalėdinius medelius auginti daug pelningiau, negu auginti mišką, žinoma, jeigu viskas gerai pasiseka. Imantis šio verslo labai svarbu numatomos įveisti plantacijos geografinė padėtis, klimato ir dirvožemio sąlygos, turimos žemės plotas, finansiniai ištekliai. Be to, reikia turėti specialių žinių, sudaryti verslo planą, nuolat konsultuotis su miškininkais.

Šis verslas, kaip ir dauguma kitų žemės ūkyje, gali būti rizikingas dėl įvairių priežasčių: gamtinės stichijos, kenkėjų ir ligų, gaisrų ir kt. Gausiems išaugintų medelių kiekiams Lietuvos rinka maža.

MŪ inf. (straipsnio nuotraukos priklauso: "E. ir A. Mačių medelynas")

Šaltinis: manoukis.lt

Į viršų

Net ir žiemą žaliuoja gyvatvorės

Arvydas RUTKAUSKAS, dendrologas

 

Aukštą žalią sieną prie namų užauginsime, pasodinę paprastąją, serbinę ir dygiąją egles. Serbinė eglė auga greitai, suformuoja tankią siaurą lają. Gražiausiai serbinė eglė atrodys, augdama sunkesniuose derlinguose ir kalkinguose dirvožemiuose.

Tuo tarpu plačiai žinoma dygioji arba sidabrinė eglė yra platesnė, gerai auga bet kokiuose dirvožemiuose, pakenčia miestų taršą, bet nemėgsta pavėsio. Galima formuoti iki 2-4 m aukščio karpomą gyvatvorę, kurios apatinės šakos, bėgant metams, palaipsniui nudžius.

Vietinė paprastoji eglė puikiai pakenčia karpymą ir dalinį pavėsį, bet jautri užterštai aplinkai. Jai tinka derlinga ir gan drėgna dirva. Karpomai gyvatvorei eglaitės sodinamos 30-40 cm atstumais. Karpyti pradėsime nuo trečių po pasodinimo metų ir vėliau ją tokiu būdu formuosime du kartus per sezoną. Neverta kasti eglučių iš miško, nes jos sunkiai prigyja ir ilgokai skursta.

Puošnios ir tankios

Gražią ir purią gyvatvorę galima suformuoti iš kanadinių cūgų. Tėvynėje jos užauga iki 30 m aukščio. Karpant rekomenduojama suformuoti 2-3 m aukščio žalią sieną. Cūgos puikiai pakenčia karpymą, mėgsta oro ir dirvos drėgmę bei dalinį pavėsį. Sausose vietose, ypač tiesioginėje saulės atokaitoje, cūgos skursta ir palaipsniui žūva. Geriausiai joms tinka lengvesnė, derlinga ir silpnai rūgšti žemė ar durpių substratas. Pasodintos kalkingose dirvose, serga spyglių chloroze.

Kukmedžiai yra vieni puošniausių ir prabangiausių gyvatvorinių augalų. Kukmedžiai greitai atauga ir tankėja, todėl nesunku jiems suteikti norimą gyvatvorės formą. Eilėje sodinami 30-50 cm atstumais. Tinka derlinga, humusinga, artima neutraliai reakcijai dirva.

Platesnei ir neaukštai gyvatvorei suformuoti galime pasodinti mūsų medelynuose siūlomą europinį kukmedį.Vakarų Europoje vienomis tinkamiausių laikomos tarpinio kukmedžio ‘Hiksii’, ‘Hillii’ ir ‘Hatfieldii’ veislės, kurios greitai auga, formuodamos plačiai kolonišką daugiaviršūnę lają, pasiekdamos 3-5 m aukštį.

Europinio kukmedžio veislės ‘Fastigiata’, ‘Erecta’ yra labiau jautrios šalčiui už tarpinio kukmedžio veisles. Už jas atsparesnės yra veislės ‘Hessei’ - iki 4-5 m aukščio (siaura laja) ir ‘Melfard’ - iki 2 m aukščio, blizgančiais spygliais, koloniškos formos. Atspariausi - smailiaspyglio kukmedžio kultivarai, kurie Lietuvoje dar retoki.

Spalvingosios tujos

Dauguma Lausono puskiparisių veislių jautrokos mūsų klimato svyravimams, todėl sodinti gyvatvorėse nerekomenduotina. Jei reikalinga melsvo atspalvio nekarpoma gyvatvorė, sodinkime labiausiai paplitusias uolinio kadagio veisles ‘Skyrocket’ ar ‘Blue Arrow’. Šie kadagiai užauga iki 3-5 m aukščio. Jiems tinka bet kokios laidžios vandeniui dirvos. Svarbu parinkti gan saulėtą vietą. Eilėje sodinti 60-90 cm atstumais. Jei dirva per drėgna, šie kadagiai pradeda džiūti nuo apatinės lajos dalies arba suserga grybinėmis ligomis.

Yra įvairių tujų formų ir atspalvių. Nuo seno gyvatvorėse auginamos vakarinės tujos bei jų koloniškos formos kultivarai. Jie gan greit auga. Dėl kompaktiškos šaknų sistemos šiuos kultivarus lengva sodinti. Iš vakarinės tujos žaliaspyglių veislių sparčiai populiarėja: ‘Brabant’ - labai greitai auganti, tanki, gana glausto šakojimosi; ‘Holmstrup’ - siauralajė, lėčiau auganti, atspari šalčiui, žiemą neruduojanti bei tinkama auginti neformuotas 3-4 m aukščio žaliasienes gyvatvores; ‘Smaragd’ - populiariausia Vakarų šalyse veislė dėl visus metus sodriai žalios spalvos bei taisyklingos siauros piramidinės lajos formos (tinka ir karpomoms, ir laisvoms špalerinėms gyvatvorėms). ‘Atrovirens’ - puošni didžiosios tujos atmaina, tamsiai žaliais stambokais blizgančiais ūgliais. Spalvingoms gyvatvorėms tinka labai atspari vakarinės tujos veislė ‘Aurescens’ - siauralajė, gelsvaspyglė (iki 3-5 m aukščio) bei didžiosios tujos veislė ‘Kornik’ - su gelsvais jaunais ūgliais ir stambesnėmis blizgančiomis šakelėmis. Didžioji tuja reikalauja šiek tiek didesnės dirvos ir oro drėgmės bei nuo vėjų apsaugotos vietos. Sodinama 40-50 cm atstumais eilėje.

Kalninės pušies fenomenas

Kalninė pušis auginama laisvai ir sodinama kas 60-100 cm. Jai tinkamos visos dirvos. Formuojama gegužės mėnesį, kai ištįsta pumpurai (viršūninius laužiame per pusę, skatindami augalus labiau šakotis). Užauga iki 3-4 m aukščio. Jei reikia žemesnės gyvatvorės, tai sodinkime kalninės pušies veislę ‘Pumilio’, kuri užaugs iki 1,5 m aukščio.

Jei augalai medelyne padauginti iš sėklų, svarbu atsirinkti panašaus augimo ir šakojimosi krūmelius - tada gyvatvorė bus labiau vienalytė.

Mūsų krašte nedaug yra visžalių lapuočių, tinkamų gyvatvorėms ar žaliems bordiūrams. Lauravyšnės, bugieniai, skėstašakis sausmedis, visžalės raugerškių rūšys ganėtinai jautrūs šalčiui, o mahonijos tam tikslui dažniau sodinamos kapinėse bei patvoriuose. Sodybose vidutinio aukščio laisvai augančias gyvatvores galima suformuoti iš kai kurių rododendrų rūšių: Smirnovo, pontinio ar amerikinio bei retai dar auginamų jų giminaičių leukatojų. Svarbu, kad jų šaknys galėtų augti puriame, rūgščiame, drėgnokame durpiniame substrate, kuriam būtinas drenažas.

Neaukštoms bordiūrinėms 20-80 cm aukščio karpomoms gyvatvorėms tinka paprastasis buksmedis. Augalai gražiai atrodys, jei dirva bus pakankamai drėgna, laidi bei kalkinga, lajos - iš dalies užpavėsintos ir apsaugotos nuo skersvėjų. Bordiūruose buksmedis sodinamas gana tankiai - 5-8 augalai viename ilginiame metre. Fortūno ožekšniai, viržiai, erikos, gaulterijos taip pat gali būti priskirtos prie tinkamų žemiems bordiūrams augalų. Su lapeliais taip pat žiemoja levandos ir rūtos. Pastarieji aromatingi puskrūmiai puikiai dera tradicinio tipo kompozicijose, be to sukelia mielų širdžiai sentimentų.

"Kauno dienos" informacija

Į viršų

 

Užauginti eglę – tai ne kopūstą

2009 gruodžio 20
Jurgita Čeponytė
 
Nors dirbtinių kalėdinių eglių pasiūla yra milžiniška, gyvos taip pat  nepraranda savo populiarumo. Ar žaliaskarių pirkėjai žino, kiek laiko ir pastangų reikia užauginti Kalėdų medelį?

 

Vazone – tik maži medeliai

 Eglutes  auginti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tikina privataus E. ir A. Mačių medelyno Kalinavos kaime prie Garliavos, Kauno rajone, viena savininkių Audronė Mačienė. Valstybiniuose medelynuose yra didesni plotai, tačiau ir technikos jie turi daugiau ir geresnės nei privatūs. „Mes daugiau naudojame rankų darbo“, – lygina A. Mačienė. Ji pasakoja, kad net daigus jie renka rankomis, vėliau juos sodina, formuoja, tręšia, persodina, vėl formuoja. 

Tačiau ne tik eglučių auginimo būdu skiriasi valstybiniai medelynai nuo privačių. „Mes neauginame paprastų miško eglučių. Iš mūsų galima nusipirkti serbinių, dygiųjų (sidabrinių) eglių, kėnių ir pocūgių“, – vardija pašnekovė. 

Labai populiaru kalėdinius medelius pirkti vazonuose, tačiau tendencija pirkti kirstus medelius vis dar lieka. „Mes galime į vazonus sodinti tik mažesnes eglutes – maždaug iki pusantro metro. Didesnėms reikia didelių vazonų, kuriuose eglės dažnai nudžiūva, nes vis tiek neturi pakankamai erdvės“, – sako A. Mačienė. Ji didelių eglučių sodinimą į vazonus vadina apgavyste, nes labai maža tikimybė, kad jos išgyvens. „Jei tikrai labai nori pirkti didelę eglę, negalvok, kad padėsi miškui ją pirkdamas vazone. Ji bet kokiu atveju neišgyvens, todėl sulauks tokio pat likimo kaip ir tos, kurios buvo nukirstos ir neparduotos – bus sudeginta“, – aiškina A. Mačienė. 

Mažiausiai trejų ketverių metų 

Medelyno savininkė, šiuo verslu užsiimanti jau 18 metų, pasakoja, kad nuo eglutės daigo iki jos pardavimo praeina daug laiko. Mažiausią eglutę – iki metro – jau galima parduoti mažiausiai po trejų ketverių metų. 

Pirmiausia, eglučių daigai yra pasodinami, o tada augintojai juos stengiasi ginti nuo įvairiausių ligų ir kenkėjų. „Čia ne kopūstai, kuriuos pasėjai, patręšei ir nuėmei derlių. Čia reikia rūpintis kiekvienu daigeliu, kad tik jis išaugtų. Ir ne bet koks, o gražus, kad žmonėms džiaugsmo suteiktų“, – sako A. Mačienė. Jei daigas buvo gerai prižiūrimas, iš jo sudygęs sodinukas po dvejų trejų metų bus persodinamas. „Tada svarbiausia užduotis – formuoti medelį. Labai nedaug medelių būna iš karto gražūs. Visus kitus reikia karpyti, kad įgautų gražią formą, būtų tiesūs, iš visų pusių vienodai šakoti“, – aiškina eglučių augintoja. 

Paklausta, kokias eglutes klientai labiausiai perka, A. Mačienė teigia, kad pirmą vietą populiariausiųjų sąraše jau daugelį metų užima liaudyje sidabrinėmis vadinamos eglutės. „Be to, vis labiau populiarėja kėniai, tačiau iki sidabrinių jiems dar toli“, – sako A. Mačienė.

 

Šaltinis: "Universiteto žurnalistas"

 

Į viršų

Kontaktai

e-mail: medeliai@takas.lt , telefonai: 8-687 49552, 8-672 58336, 8-37 771732, Kauno raj.Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

                            Copyright © 2004-2008 "E. ir A. Mačių medelynas". All rights reserved.